status

statùs, -ì adj. (4) K, Rtr, Š, KŽ; H, N, M, Amb, L 1. B222, R156,339, MŽ284,453 tiesiai ar beveik tiesiai kylantis aukštyn; pršn. nuolaidus: Per daug statùs kalnas J. Statùs kalniukas kaip nuo pečio Kdn. Juo kalnas statesnis, juo sunkiau į jo viršūnę užjoti V.Krėv. Statì krantai Brs. Su statum̃s krantums upelis Plšk. Statūs skardžiai, gilūs grioviai, palšos miglos vakarinės V.Myk-Put. Šitie krantai bus statėlesni (už anuos) J.Jabl. Statùs šlaitas NdŽ. Statì uolos siena NdŽ. Statùs stogas DŽ¹. Stačioji raukšlė GTŽ. Pabučiavo vaiko stačią kaktelę A.Damb. Statùsiai GrvT58.

statù n. K; R213,339, MŽ284,453. stačiaĩ adv. K, stãčiai NdŽ; MŽ453: Uolos siena eina labai stačiaĩ NdŽ. statỹn adv.: Žiūriu šiandien, kad kalnas jau man vis statyn … lipu lipu, lipu lipu – vis galo nėr P.Cvir. Kalnai juo tolyn, juo statyn ir klaikyn LKGII535.

2. žr. stačias 1: Grožvyda pasilieka viena stati už židinio Vd. Bet mes statūs stovim Ns1840,2. 3. žr. stačias 2: Statì tvora buvo, jie vis tiek parlipo Rm. Tinklo apačia skęsta, o viršus plaukia – i tinklas stovia statùs Smln. Daug išspjovė dūmų statūs kaminai E.Miež. Apykaklė šalikėlio pavidalo, siaura, užpakalyje stati sp. Statusis kampas (statykampis) Z.Žem. Stačioji prizmė Z.Žem. Kai vienas trikampio kampas status, trikampis vadinasi statusis, arba stačiakampis rš. Statùsis keturkampis (stačiakampis) NdŽ. Status(is) stiebas BTŽ412.

stačiaĩ adv., stãčiai: Primušta (prikalta) kreivai, ne stãčiai JnšM. [Saulę] tumet didesniai juntam, juo statesniai jos spinduliai krimta ant žemės IM1849,8. | Kaip sukės stačiaĩ (kampu, staigiai) – iena pokšt! Mžš.

4. Kos54 žr. stačias 3: Tėvas buvo gražesnis, kai jaunas: toks didelis, statùs Sdk. Eina va šiteip dvilinka susilenkus, o kaip statì buvo! Skp. Aukštas, statùs vyras buvo, buvo ant ką pažiūrėt Krs. Jis tiesus, statùs vyras – kaip žvakė Ėr. Jis jau senas, bet dar statùs žmogus Šn. Sėdėjo jis balne status E.Miež. Tik aš nežinau, po kuriuo beržu motulė guli: ar po svyruonėliu, kuris nuleidęs laibas šakeles, ar po stačiuoju, pačiu storuoju P.Cvir. Kur statesnis miškas, įvarydavo [per varžytines] trigubai Krk. Ta piesta buvo iš medžio taip stataũs išskobta Sk. Status kaip pušis LTR. Statùtis NdŽ. Statutė̃lis NdŽ.

stačiaĩ adv.: Anoj tai dar eina stačiaũ, o jau tas tai visai in žemę (nusigėręs) Pv.

5. Trk žr. stačias 5: Papukai statūs kap ragai stovėjo Krsn. Šiokia tokia mergelė – bile statūs papai (d.) Rs. ║ Mano diedo statūs ūsai – niekam nepatinka LTR(Brž). 6. Tl tiesiai, viena kryptimi einantis, be užuolankų: Statùs kelias pro pupas J. Čia statùs kelias, niekur šonan išsisukt nereikia Trgn. Žiemą visur statùs kelias Varn. Nuo kapų bus jau statùs kelias Anykščiuos Dbk.

statù n.: Čia statù važiuot: išlendi par mišką – ir panamė Jnšk. Par rugius čia būt labai statù Mlt. stačiaĩ adv., stãčiai, stàčiai: Čia stãčiai, tai arti Šlčn. Bus kelelis kitas, ale vienu laikykitės, eikit stačiaĩ Dv. Ans ir bėgs par tas pelkes stãčiai Lk. Mumis stãčiai į numus parvežė Tl. Aš misliju – išeisu dar stačiaũ Als. Kur statėliaũ, ir sausėliau Ds. Čia stãčiai mum koki du kilometrai per miškais Švnč. Stãčiai tai dešims kilometrų Nmč. Eik stãčiai lig to namo, o paskuo į dešinę Vvr. Par ežerais daug stačiaũ Ignalinon Lkm. Tum keliuku eiste, tai būs stačiaũ Krž. Stãčiai už ežero anies gyvena Dbg. Nuejo stãčiai par kalną Kv. Kam tau keliais sukt – eik stàčiai par lauką Skr. Čia stãčiai galima pravažiuot Pb. Stãčiai per laukus netoli Kč. Aš vis einu stãčiai par dirvas, kur arčiau Ut. Kas daryt, kas daryt, dėl to stačiai bėgsiu LTR(Zr). Eina stačiai kai šaut Švnč. Įeina matušė ir stačiai pri lovos BM290(Krš). Bėk tu jam stàčiai už akių Jrb. Žiūriu – stãčiai in mane eina du briedžiai Aln. Atvažiuo[ja] balta mašinikė stãčiai ant mūsų Všv. Stačių stačiai eina ant munęs Plng. Kap mes riešutį stačiai vištytei akin! LMD(Ign). Kelỹs eina stãčiai par girią Trg. Čia stačiaũ kelias eina J. Stãčiai vedė kelią Pb. Šis kelias stãčiai į girią veda, ans – į palaukę Dkš. Galvon jam [žaibas] kaip davė stãčiai LKT329(Ktk). Aš ant kalno užsilipsiu ir šoksiu stačiai tau į gerklę Ašb. Man stãčiai karvė akin ragu Aps. Jo akys kaip pablūdusio, žiūri stačiai į tėvą P.Cvir. ^ Stãčiai arčiau (stačiaũ Sdk, Ob, Ds), aplink greičiau Švnč, Slk, Dbk, Mlt. Tiesiai stačiaũ, aplink greičiau Trgn. Ryto[j] stãčiai, šiandien aplink Kv. Geriau aplink mylią nekaip stačiai į skylę LTR(Šll).

7.

stačiaĩ adv. K, stãčiai, stàčiai aplenkiant visa kita, tiesiog: Kitur nevaikščios ana, stãčiai namo bėgs Ob. Stãčiai iš darbo i namo Erž. Nusekė stãčiai į namus Rs. Nueinu stãčiai an ją Mšg. Aš eisiu stãčiai valsčiun Krd. Eik stãčiai pri vyriausiojo Vdk. Arė, akė[jo] i stãčiai sė[jo] Dglš. Dabar nebijau, galiu tau spjauti stačiai į akis Ašb. Stãčiai in stalo, i padarė aparaciją aklosios Klt. Veižys įteka stàčiai į Nemuną Žgč. Kamienagaliai ne stačiai išnyko, bet per pereiginį laipsnį K.Būg. Buvo didžiojo kunigaikščio bajorai, kurie stačiai nuo jo priklausė A.Janul. [Tokia kaltė] atdaro vartus stačių stačiai į prapultį P. ║ iš tikrųjų (sustiprinant teigimą): Stačiai nors eik ir pasikark žmogus! A.Vien. Tai bulbos – stãčiai kai dumblas: juodi bulbieniai, net gerbenėti LKT341(Vdš). Šikšnosparnio nosis ir ausys tai jau stačiai yra karališkos Blv. Ji gyveno taip vargingai, kad eidavo stačiai pasirinkti I.Simon. O paskui prie blynų sėda ir ne valgo – stačiai ėda K.Bink. Gyvenam stãčiai kap rojuj Rš. Marijonas kai važiuodavo, tai stãčiai vėju (labai greitai) Vdš. Tie kalakutai stàčiai mane į piktumą veda – kitą metą neperysiu Jrb. Dabar tai geria, stačiaĩ maukia KzR.

8. I, Jzm atviras, tiesus: Kanopą kiek išgąsdino toks status klausimas rš. Tokio stataus ir atviro klausimo aš nelaukiau rš. Turbūt tiesa, jog bjaurybės plėšikai jį nužudė, – atsiliepė Erdivilas, neduodamas stataus atsakymo V.Piet. Jos žvilgsnis šiuo metu buvo toks status, toks atviras, kad, rodos, jame niekaip negalėtų būti nė mažiausio melo ar klastos rš. | Dalyvinę apysaką vartojame nestãčiajai (netiesioginei) kalbai išreikšti Jn.

stãčiai adv., stačiaĩ KI133, stàčiai: Karalius nepasako stãčiai, ka reik čia svietą naikinti Vkš. Sãkai visa ką stãčiai akysan Švnč. Stãčiai rėžia akysan, nieko nedaboja Dglš. Svečiai, svečiai, sakau jum stačiaĩ: suspratot ateit, suspraskit išeit DrskD230. Zabeliukė stàčiai atsakė: – Man ateis toks, kuriam aš tiksiu ir mano dalis tiks Gs. Numanė, jog tas žmogus stačiai sakyti nenori, o jį kaltina LzP. Stačiai (be užuominų) kalbėti LL125. Biednai gyveno, stãčiai pasakius, tais laikais žmonys Žr. Pasakydavai ką stačiaũ akysan – nepatikdavo Ad. Ne taip stačiai šie žodžiai reikia suprasti rš.

9. NdŽ, Tl, Brž, An, Trgn stačiokiškas, šiurkštus: Tai statì moteriškė – su ja sunku sugyvent Dkš. Koks buvo statùs, ir nebeišaugo Sdk. Anas stataũs būdo Ut. Jis geras, tik ką statùs ir stačiõs kalbos PnmA. Prisako mumis žodžio stataus šiukštu prieš juos neištartie Tat.

stačiaĩ adv.: Motyna … pabarė, kodė jis tei stačiaĩ pasielgęs Jrk12.

10. prastas, paprastas, neišdailintas (apie kalbą): Senovės kalba statì – nepakreipsi Erž. Kupiškėnų stati kalba Šmn. Mūsų tėtė buvo stačiõs kalbos: kelius žodžius pasako ir vėl tyli Skrb. Mūsų statèsnė kalba būdavo Pgr. Stãčią vokyčių kalbą moku Kltn. Krikštytas esu stačiu vardu, ne ponišku – Jonas esu Šts. Uršulė – negražus vardas, statùs labai Mžš. Jau tę žodžiai statesnì Brt.

stãčiai adv., stačiaĩ: Mes, žemaičiai, į knygas neveizam, sakom stačiai Krtn. Mes teip stãčiai kalbam – pri latvių esam Pkl. Mes sakom stãčiai žemaitiškai Plng. Šien kraštai stãčiai šneka Pvn.

11. R, MŽ, N užsispyręs, išdidus, išpuikęs, nenuolankus: Statùs laikymasis NdŽ. Nebūk tokia statì Skp.

stačiaĩ adv. KI657; R, MŽ: Stačiai atsakyti N.

12. stiprus, aštrus (apie rūgštį): Labai jų duonos statì rūgštis Užp. Tavo duona nurūgus stačià rūgščia Ktk. Da stačià rūgštis obuolių, da anksti [skinti] Aln. Baisiai stati rūgštis – visą giminę traukia į krūvą KlK13,98(Jnš). 13. žr. stačias 9: Tą stãtį darbą, ka jau nora pragyventi, šliauža Trk. 14. būtinas, skubus, neatidėliotinas: Žiemą nėr teip stataũs darbo, tai i nedirba sekmadieniais Pšl. Man šiandien statùs reikalas į miestą Lnkv.

stačiaĩ adv., stãčiai: Kai stačiaĩ nereikia, tai neprašom Slč. Reikė stãčiai (tuoj) pasimt Dglš.

◊ statì širdìs išdidumas: Stati širdis ir už didį savi turėjimas menko žmogaus yra labai bjauriu daiktu I.

širdìs stóvi statì baisu: Kaip reiks iškentėti tą dūrimą – širdìs statì stóva Skd.